Nuo 2008 metų birželio menėsio lankiau klubą Toastmasters. Sužinojau apie jį apsilankes vienąme iš A. Karaliaus seminarų. Į pirmą susitikimą atėjau ne labai žinantis kaip tenai viskas bus. Žinojau tik vieną – čia galima mokytis viešo kalbėjimo.
Kai atejau pirmą kartą, foje mane pasitiko simpatiška moteris, klubo narė ir pasiūlė man pasakyti ekspromta. Iki paskutinio momento, kol viskas ne prasidėjo, aš vis norėjau pabėgti, nes man buvo baisu! Mane tikrai ne laukė kažkas baisaus – tiesiog reikėjo pasisakyti prieš auditorija apie tema, kuria man duos prieš išeinant į sceną. Tik viena minute...
Iki šiol atsimenu temą, kuri man buvo duota. Tikriausiai atsiminsiu ją per visą savo gyvenimą. Ta minute man pasirodė kaip valanda. Tačiau, kada minute pasibaigė ir as atsisėdau į savo vietą, pajutau labai didelį pasitenkinimą ir norą pasisakyti dar kartą.

Kuo ilgiau aš lankau klubą First Toastmasters LT, tuo daugiau man patinka kalbėti prieš auditoriją – kuo toliau, tuo labiau man patinka, kaip aš kalbu prieš ją. O gi dar visai ne seniai, kai man tekdavo pasakyti pora žodžių, net ir ne didelei grupej žmonių, mano balsas, rankos ir kojos pradedavo drebėti ir aš sakiau visai ne tą, ką norėjau pasakyti. Nors iki šiol, prieš kiekvieną pasirodymą, mano širdis plaka taip, kaip ir pirmą kartą, dabar, kai aš išeinu į sceną ir atsigrežiu į publiką – mane apima didele energijos ir entuziazmo banga, o svarbiausia noras kalbeti!

Dabar as žinau – kiekvienas iš jūsų gali išmokti viešai kalbėti.
Kviečiu prisijungti!

Aš viename iš Toastmasters susitikimų.

Augusto Didžgalvio nuotrauka.

Mano aštuntoji kalba klube